Bituminė danga plokštiems stogams iki šiol yra dažniausias ir patikimiausias hidroizoliacijos sprendimas Lietuvoje, tačiau „bituminė danga“ nėra viena medžiaga – tai šeima skirtingų membranų, kurios skiriasi modifikatoriumi (SBS ar APP), armavimu, storiu, viršutine apdaila ir montavimo būdu. Šiame vadove paaiškiname, kaip teisingai pasirinkti bituminę membraną konkrečiam projektui: kuo skiriasi SBS ir APP bitumas, kada reikia vieno, o kada dviejų sluoksnių, ką reiškia membranos klasė ir storis, koks armavimas (poliesteris ar stiklo pluoštas) tinka kuriam atvejui, ir kaip atpažinti kokybišką dangą.
Jei jūsų klausimas yra ne „kaip kloti“, o „ką pasirinkti“, esate tinkamoje vietoje. Pačią klojimo techniką – prilydymą, suvirinimą, prispaudimą – detaliai aptariame atskirame straipsnyje apie bituminės dangos klojimo technologiją, o čia susitelkiame į medžiagos parinkimą. Praktinį šios paslaugos kontekstą rasite mūsų bituminių sutapdintų stogų dengimo ir plokščių stogų dengimo puslapiuose.
Kas yra bituminė danga ir iš ko ji sudaryta
Moderni bituminė stogo danga – tai ne tas pats karštas bitumas, kuriuo stogai buvo dengiami prieš pusšimtį metų. Šiandieninė prilydoma membrana yra daugiasluoksnis ruloninis gaminys: viduryje yra armavimo pagrindas (poliesterio audinys arba stiklo pluošto vualis), iš abiejų pusių jis padengtas modifikuotu bitumu, o viršutinis paviršius apsaugotas mineraline posypa, skarda ar plėvele. Apatinis paviršius dažnai turi išlydomą plėvelę, kuri rodo, kur kreipti degiklio liepsną.
Būtent modifikatorius ir armavimas lemia membranos savybes – elastingumą, atsparumą temperatūrai, tempiamąjį stiprumą ir tarnavimo laiką. Todėl pasirenkant dangą reikia žiūrėti ne į pavadinimą ant rulono, o į konkrečius techninius rodiklius. Toliau visus juos aptariame iš eilės.
SBS ar APP modifikuotas bitumas: pagrindinis pasirinkimas
Pirmasis ir svarbiausias sprendimas renkantis bituminę dangą plokštiems stogams – modifikatoriaus tipas. Grynas bitumas yra per kietas šaltyje ir per minkštas karštyje, todėl į jį dedami polimerai, kurie smarkiai pagerina elastingumą ir atsparumą temperatūrai. Naudojami du pagrindiniai modifikatoriai – SBS ir APP.
SBS (stiren-butadien-stiren) – elastomerinis bitumas
SBS modifikatorius bitumui suteikia gumos savybių: danga tampa labai elastinga, gali tįsti ir grįžti į pradinę formą, išlaiko lankstumą net esant −25 °C ar žemesnei temperatūrai. Būtent dėl šio atsparumo šalčiui ir temperatūros ciklams SBS danga yra savaime suprantamas pasirinkimas Lietuvos klimatui, kur per metus stogas patiria daugybę šalčio-atšilimo ciklų. SBS membranos gerai ištveria konstrukcijos judesius, sniego apkrovas ir pamatų sėdimą, todėl jos vyrauja Šiaurės ir Vidurio Europoje.
APP (ataktinis polipropilenas) – plastomerinis bitumas
APP modifikatorius bitumui suteikia plastiko savybių: danga tampa atspari aukštai temperatūrai, UV spinduliams ir labai patvari kaitroje, tačiau šaltyje ji standesnė ir mažiau elastinga už SBS. APP membranos sukurtos pietų regionams su karštu klimatu ir stipriu saulės poveikiu. Lietuvos sąlygomis grynai APP danga rizikuoja sutrūkinėti per šalčius, todėl ji čia naudojama rečiau – nebent specifiniams sprendimams ar kaip apatinis sluoksnis.
Praktinė išvada Lietuvai: daugumai plokščių stogų mūsų klimate tinkamesnė SBS modifikuota danga dėl elastingumo šaltyje. APP gali būti svarstoma stipriai saulės veikiamiems, karštiems paviršiams ar techniniuose mazguose, bet tai nėra numatytasis pasirinkimas.
Atminkite: lankstumas šaltyje, nurodytas membranos techniniame pase, yra svarbiausias rodiklis Lietuvos klimatui. Ieškokite reikšmės −25 °C ar žemesnės – jei pase nurodyta tik −10 ar −15 °C, danga greičiausiai modifikuota APP arba turi mažai SBS ir mūsų žiemoms netinka. Daugiau apie tai, kaip ši savybė pasireiškia eksploatuojant, rašome bituminio stogo remonto straipsnyje.
Vienas ar du sluoksniai: kiek dangos reikia
Bituminė hidroizoliacija plokštiems stogams klojama vienu arba dviem sluoksniais, ir tai nėra vien kainos klausimas – tai patikimumo ir tarnavimo laiko klausimas.
Vieno sluoksnio sistema naudoja vieną storesnę (dažnai 5 mm ar storesnę) membraną. Ji pigesnė ir greičiau klojama, tinka mažesnės atsakomybės objektams, garažams, ūkiniams pastatams arba kaip atnaujinimo sluoksnis ant esamo stogo. Trūkumas – visa hidroizoliacijos atsakomybė tenka vienai siūlių sistemai, todėl viena bloga sandūra reiškia pratekėjimą.
Dviejų sluoksnių sistema yra pramoninis standartas atsakingiems plokštiems stogams. Apatinis (pagrindinis) sluoksnis prilydomas ar mechaniškai tvirtinamas prie pagrindo, o viršutinis (dengiamasis, su mineraline posypa) klojamas taip, kad jo siūlės persidengtų su apatinio sluoksnio siūlėmis. Taip gaunamas dvigubas hidroizoliacijos barjeras: net jei viršutinio sluoksnio siūlė kur nors pralaidi, ją „pridengia“ ištisinis apatinis sluoksnis. Dviejų sluoksnių danga yra patvaresnė, atsparesnė pažeidimams ir paprastai turi ilgesnę garantiją. Naujos statybos ar pilnos renovacijos atveju Eurokas beveik visada rekomenduoja dviejų sluoksnių sistemą – plačiau apie sluoksnių sandarą rašome sutapdintų stogų įrengimo straipsnyje.
Membranų klasės ir storis: ką reiškia skaičiai
Renkantis dangą dažnai matysite žymėjimą su storiu (pvz., 3,0 mm, 4,0 mm, 5,2 mm) ir membranos paskirtimi (apatinė ar viršutinė). Storis tiesiogiai susijęs su tarnavimo laiku ir atsparumu: kuo daugiau bitumo virš armavimo, tuo ilgiau danga atlaiko UV ir mechaninį nusidėvėjimą.
- Apatinės (pagrindinės) membranos – dažniausiai 3,0–4,0 mm, su plėvele ar smulkia posypa. Jų užduotis – sukurti pirmą hidroizoliacijos barjerą ir gerą sukibimą su viršutiniu sluoksniu.
- Viršutinės (dengiamosios) membranos – paprastai 4,0–5,2 mm, su stambia mineraline posypa, apsaugančia nuo UV. Tai sluoksnis, kuris „mato saulę“ ir lemia stogo išvaizdą bei tarnavimo laiką.
- Sustiprintos / ilgaamžės membranos – su tankesniu poliesterio armavimu ir didesniu SBS kiekiu, deklaruojamu 25–30 metų tarnavimo laiku.
Svarbu suprasti: didesnis storis pats savaime negarantuoja kokybės, jei armavimas silpnas arba bitumo modifikacija prasta. Tikrasis kokybės matas yra storio, armavimo ir modifikatoriaus derinys, atspindėtas membranos techniniame pase (DoP – eksploatacinių savybių deklaracijoje pagal EN 13707).
Armavimas: poliesteris ar stiklo pluoštas
Armavimo pagrindas yra membranos „skeletas“, lemiantis jos tempiamąjį stiprumą ir matmenų stabilumą. Plokštiems stogams naudojami du pagrindiniai armavimo tipai, ir jų parinkimas yra vienas svarbiausių techninių sprendimų.
Poliesterio audinys (PES)
Poliesterio armavimas yra stiprus ir labai tąsus – jis gali tįsti 40–50 % ir grįžti atgal, todėl puikiai atlaiko konstrukcijos judesius, terminį plėtimąsi ir sniego apkrovas. Tai pasirinkimas viršutiniams ir atsakingiems sluoksniams, ypač ten, kur tikimasi judesių ar deformacijų. Poliesteriu armuotos SBS membranos yra patikimiausias derinys atsakingiems plokštiems stogams Lietuvoje.
Stiklo pluošto vualis (stiklo fleisas)
Stiklo pluošto armavimas yra matmenų požiūriu labai stabilus – jis beveik nesitraukia ir nesiplečia, todėl danga lieka plokščia ir nesiraukšlėja. Tačiau jis trapesnis ir mažiau tąsus už poliesterį, todėl prasčiau atlaiko judesius. Stiklo pluoštas dažnai naudojamas apatiniams sluoksniams, garo barjerams ar ten, kur svarbus matmenų stabilumas, bet ne tąsumas.
Praktikoje optimali sistema dažnai derina abu: stiklo pluošto pagrindo apatinį sluoksnį (stabilumui) su poliesterio pagrindo viršutiniu sluoksniu (tąsumui ir atsparumui). Yra ir kombinuoto armavimo membranų, sujungiančių abiejų privalumus.
Nežinote, kokią bituminę dangą rinktis savo stogui?
Įvertinsime jūsų stogo konstrukciją, nuolydį ir apkrovas ir pasiūlysime tinkamiausią SBS membranų sistemą su konkrečiais storiais ir garantija.
Viršutinė apdaila: posypa, skarda ar plėvelė
Viršutinis dengiamosios membranos paviršius nėra tik estetika – jis saugo bitumą nuo UV spindulių, kurie yra pagrindinė dangos senėjimo priežastis. Apdailos tipas lemia ir išvaizdą, ir tarnavimo laiką.
- Mineralinė posypa (skalūno granulės) – dažniausias viršutinio sluoksnio sprendimas. Smulkios skalūno ar bazalto granulės įspaudžiamos į bitumą ir sukuria atsparų UV apsauginį sluoksnį. Galima rinktis spalvą (pilka, žalia, raudona, antracitas), todėl posypa atlieka ir estetinę funkciją. Tai standartas eksploatuojamų pastatų stogams.
- Smulki (smėlinė) posypa arba plėvelė – naudojama apatiniams sluoksniams, kurie bus uždengti, arba ten, kur viršuje numatytas balastas (žvyras), terasos plokštės ar žaliasis stogas.
- Metalizuota (vario, aliuminio) skarda – specialios membranos su plonu metalo sluoksniu, naudojamos parapetams, perėjimams ar matomiems kraštams, kur reikia ir UV apsaugos, ir estetiško metalinio paviršiaus.
Jei ant stogo planuojamas žaliasis dangos sluoksnis, posypa nebūtina, bet membrana turi būti atspari šaknims – apie tai plačiau žaliųjų stogų įrengimo puslapyje. Jei ant stogo bus saulės elektrinė, svarbu suderinti dangą su tvirtinimo sprendimu – žr. saulės elektrinių pagrindo sprendimus.
Bituminių membranų palyginimo lentelė
Žemiau – apibendrinta pagrindinių bituminių membranų tipų palyginimo lentelė, padedanti greitai susiorientuoti renkantis dangą plokščiam stogui.
| Membranos tipas | Modifikatorius | Armavimas | Tipinis storis | Geriausiai tinka |
|---|---|---|---|---|
| SBS apatinė | SBS (elastomerinis) | Stiklo pluoštas / poliesteris | 3,0–4,0 mm | Pirmasis dviejų sluoksnių sistemos sluoksnis |
| SBS viršutinė su posypa | SBS (elastomerinis) | Poliesteris | 4,0–5,2 mm | Atsakingi plokšti stogai Lietuvos klimatui |
| APP viršutinė | APP (plastomerinis) | Poliesteris / stiklo pluoštas | 4,0–4,5 mm | Karšti, stipriai saulės veikiami paviršiai |
| Savaime prilipanti SBS | SBS (elastomerinis) | Poliesteris | 3,0–4,0 mm | Degūs pagrindai, vieta be liepsnos |
| Šaknims atspari SBS | SBS + priedai | Poliesteris | 5,0–5,2 mm | Žalieji ir balastiniai stogai |
Montavimo metodų apžvalga: prilydymas, savaime prilipanti, karštas oras
Pasirinkta membrana tvirtinama prie pagrindo vienu iš kelių metodų, ir membranos tipas dažnai pats padiktuoja, kuris metodas tinka. Čia pateikiame aukšto lygio apžvalgą – detalią klojimo techniką, žingsnius ir niuansus rasite atskirame straipsnyje apie bituminės dangos klojimo technologiją.
Prilydymas dujiniu degikliu (torch-on)
Klasikinis ir labiausiai paplitęs metodas: membranos apatinis paviršius kaitinamas dujiniu degikliu, bitumas išsilydo ir membrana prispaudžiama prie pagrindo, sukurdama vientisą sukibimą. Tinka daugumai pagrindų, duoda labai patikimą rezultatą, tačiau reikalauja atviros liepsnos ir patyrusio meistro. Tai numatytasis metodas SBS prilydomoms dangoms ant betono ar senos bituminės dangos.
Savaime prilipanti membrana (self-adhesive)
Membranos apačioje yra savaime prilipantis sluoksnis su nuimama plėvele – membrana klijuojama be liepsnos, tiesiog prispaudžiant. Tai saugesnis sprendimas degiems pagrindams (medienai, OSB, polistireno šiltinimui) ir vietose, kur atvira liepsna draudžiama. Šaltuoju metu reikia papildomo paviršiaus pašildymo geram sukibimui.
Karšto oro suvirinimas (hot-air)
Naudojamas siūlėms suvirinti karšto oro srautu be atviros liepsnos – ypač savaime prilipančių sistemų sandūroms užtikrinti ar jautriose zonose. Saugesnis nei degiklis, bet lėtesnis ir reikalauja specialios įrangos.
Mechaninis tvirtinimas ir balastas
Kai kuriose sistemose apatinis sluoksnis tvirtinamas mechaniškai (savisriegiais su platėjančiais poveržliais), o viršutinis prilydomas; arba danga prislegiama balastu (žvyru, plokštėmis). Metodas parenkamas pagal pagrindą, vėjo apkrovas ir tai, ar stogas bus eksploatuojamas.
Kaip suderinti membraną su konkrečiu projektu
Teisingas dangos pasirinkimas prasideda ne nuo katalogo, o nuo objekto analizės. Štai pagrindiniai klausimai, į kuriuos atsako patyręs stogdengys prieš siūlydamas konkrečią membranų sistemą.
- Koks pagrindas? Betonas leidžia prilydymą; medis ar šiltinimas reikalauja savaime prilipančių ar mechaniškai tvirtinamų sprendimų.
- Ar stogas bus eksploatuojamas? Pėsčiomis vaikštomas, terasa, žaliasis ar saulės elektrinės stogas reikalauja atspariausių ir storesnių membranų.
- Koks nuolydis ir vandens nuvedimas? Mažo nuolydžio stogai su stovinčio vandens rizika reikalauja dviejų sluoksnių ir geresnio armavimo.
- Kokia atsakomybė ir garantija? Gyvenamiesiems ir komerciniams pastatams – dviejų sluoksnių SBS sistema su ilgesne garantija; ūkiniams – galimas vienas storas sluoksnis.
- Naujas stogas ar renovacija? Renovuojant svarbu suderinti naują dangą su esama ir pagrindo būkle – žr. stogų renovacijos sprendimus.
Būtent šis derinimas skiria profesionalų darbą nuo „kuo pigesnio“ rulono klojimo. Apie sluoksnių, nuolydžio ir konstrukcijos parinkimą detaliai rašome plokščio stogo įrengimo straipsnyje, o apie šiltinimą – plokščio stogo šiltinimo apžvalgoje.
Tipiniai scenarijai: kokią dangą rinktis pagal objektą
Kad teorija taptų praktiškesnė, pateikiame kelis dažniausius scenarijus ir tipinį dangos sprendimą kiekvienam jų. Tai ne universalus receptas, o orientyras, kurį patyręs stogdengys patikslina po apžiūros.
- Naujas gyvenamojo namo plokščias stogas ant betono – dviejų sluoksnių SBS sistema: stiklo pluošto apatinis sluoksnis (4,0 mm) ir poliesterio viršutinis su mineraline posypa (5,2 mm), prilydoma. Tai patikimiausias ir ilgaamžiškiausias derinys mūsų klimatui.
- Renovuojamas senas bituminis stogas, pagrindas sausas – ant nugruntuoto seno paviršiaus klojamas naujas SBS viršutinis sluoksnis su posypa; jei reikia – įrengiami aeratoriai garams pašalinti.
- Stogas su mediniu pagrindu ar polistireno šiltinimu – savaime prilipanti SBS membrana apatiniam sluoksniui (be liepsnos, dėl gaisro rizikos), o viršutinis – prilydomas arba taip pat savaime prilipantis.
- Garažas ar ūkinis pastatas su ribotu biudžetu – vienas storas (5 mm) SBS sluoksnis su posypa; pigesnis sprendimas, kai atsakomybė nedidelė.
- Eksploatuojama terasa, žaliasis ar saulės stogas – storesnė, sustiprinta arba šaknims atspari membrana po balastu ar terasos danga; tvirtinimo mazgai papildomai sandarinami.
Tas pats pastatas su skirtingu pagrindu gali reikalauti skirtingo metodo, todėl universalaus „geriausio rulono“ nėra – yra geriausias derinys konkrečiam objektui.
Kokybės indikatoriai: kaip atpažinti gerą bituminę dangą
Renkantis dangą ne specialistui sunku įvertinti kokybę, todėl pateikiame praktinius požymius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
- Eksploatacinių savybių deklaracija (DoP) pagal EN 13707 – kokybiškas gamintojas pateikia aiškius rodiklius: tempiamąjį stiprumą, tįsumą, lankstumą šaltyje, vandens nepralaidumą.
- Lankstumas šaltyje – kokybiškos SBS dangos rodiklis −25 °C ar žemesnis; tai kritiškai svarbu Lietuvai.
- Armavimo tipas ir tankis – nurodytas poliesterio gramažumas (g/m²); didesnis tankis reiškia stipresnę membraną.
- SBS kiekis ir storis – aukštesnės klasės membranose daugiau modifikatoriaus, todėl ilgesnis deklaruojamas tarnavimo laikas (25–30 metų).
- Tolygi posypa – kokybiškos membranos posypa tankiai ir tolygiai įspausta, nesibyra rankoje.
- Gamintojo garantija ir sertifikatai – aiški garantija ir CE ženklinimas yra būtinas minimumas.
Bituminės dangos kainos ir tarnavimo laikas 2026 m.
Bituminės dangos pasirinkimas tiesiogiai veikia kainą ir tarnavimo laiką. Pateikiame orientacines 2026 m. kainas Lietuvoje, įskaitant medžiagą ir darbą. Tiksli kaina priklauso nuo stogo ploto, prieinamumo ir pagrindo būklės.
| Sprendimas | Orientacinė kaina (€/m²) | Tarnavimo laikas |
|---|---|---|
| Vieno sluoksnio SBS hidroizoliacija | 18–28 | 15–20 metų |
| Dviejų sluoksnių SBS sistema | 28–45 | 20–30 metų |
| Pilnas „pyragas“ su šiltinimu | 45–75 | 25–30 metų |
| Inversinis / balastinis stogas | 70–120 | 30+ metų |
| Žaliasis stogas (su šaknims atsparia membrana) | 90–150 | 30+ metų |
Detalesnius kainoraščius rasite plokščio stogo kainos 2026 ir prilydomos stogo dangos kainoraščio straipsniuose.
Dažnos klaidos renkantis bituminę dangą
- Renkamasi pagal kainą, o ne pagal modifikatorių – pigi APP danga Lietuvos šaltyje sutrūkinėja greičiau nei tinkamai parinkta SBS.
- Vienas sluoksnis ten, kur reikia dviejų – atsakingam stogui sutaupius ant antro sluoksnio rizikuojama visa hidroizoliacija.
- Ignoruojamas armavimas – stiklo pluošto danga ten, kur reikia tąsaus poliesterio, sutrūkinėja nuo judesių.
- Per plona viršutinė membrana – plona posypa greitai nubyra, ir UV pradeda ardyti bitumą.
- Nesuderinta su pagrindu – prilydymas ant degaus šiltinimo be apsaugos kelia gaisro pavojų; reikia savaime prilipančio sprendimo.
Bituminė danga ir alternatyvos: kada svarstyti PVC ar EPDM
Bituminė danga nėra vienintelis plokščio stogo hidroizoliacijos sprendimas, ir sąžininga pasakyti, kada verta svarstyti alternatyvas. PVC ir TPO membranos suvirinamos karštu oru ir duoda labai plonas, lengvas, vienasluoksnes dangas; EPDM yra elastinga sintetinė guma. Šios sistemos turi savų privalumų plačiems pramoniniams stogams ar specifiniams atvejams.
Vis dėlto bituminė SBS danga išlieka populiariausia Lietuvoje dėl kelių priežasčių: ją lengva lokaliai remontuoti tuo pačiu metodu, ji puikiai dera su betoniniu pagrindu, atlaiko mūsų temperatūros ciklus ir yra patikrinta dešimtmečiais. Apie skirtingų dangų tipų palyginimą plačiau rašome plokščių stogų dengimo puslapyje, o apie technologijų pasirinkimą – atskirame plokščių stogų technologijų straipsnyje.
Dažniausiai užduodami klausimai apie bituminės dangos pasirinkimą
Lietuvos klimatui beveik visada tinkamesnė SBS modifikuota danga, nes ji išlieka elastinga šaltyje (iki −25 °C ir žemiau) ir gerai atlaiko šalčio-atšilimo ciklus. APP danga sukurta karštam klimatui ir mūsų sąlygomis rizikuoja sutrūkinėti per šalčius, todėl ji naudojama rečiau ir tik specifiniams atvejams.
Ne visada. Atsakingiems gyvenamiesiems ir komerciniams stogams rekomenduojama dviejų sluoksnių SBS sistema dėl dvigubo hidroizoliacijos barjero ir ilgesnės garantijos. Ūkiniams pastatams, garažams ar atnaujinimui gali pakakti vieno storo sluoksnio. Sprendimas priklauso nuo objekto atsakomybės ir biudžeto.
Tai priklauso nuo sluoksnio paskirties. Poliesteris yra tąsus ir stiprus, todėl tinka viršutiniams sluoksniams ir vietoms su judesiais. Stiklo pluoštas yra matmenų požiūriu stabilesnis, bet trapesnis, todėl tinka apatiniams sluoksniams. Optimali sistema dažnai derina abu.
Apatiniai sluoksniai paprastai būna 3,0–4,0 mm, o viršutiniai dengiamieji – 4,0–5,2 mm su mineraline posypa. Storesnė viršutinė membrana ilgiau atlaiko UV ir mechaninį nusidėvėjimą. Tačiau vien storis negarantuoja kokybės – svarbus storio, armavimo ir SBS kiekio derinys.
Mineralinė posypa (skalūno ar bazalto granulės) saugo bitumą nuo UV spindulių, kurie yra pagrindinė dangos senėjimo priežastis. Be posypos plikas bitumas senėja kelis kartus greičiau. Posypa taip pat suteikia spalvą ir atlieka estetinę funkciją. Ji nebūtina tik ten, kur danga uždengiama balastu, terasa ar žaliuoju sluoksniu.
Prilydoma membrana tvirtinama kaitinant apatinį paviršių dujiniu degikliu – tai patikimiausias metodas tinkamiems pagrindams. Savaime prilipanti membrana klijuojama be liepsnos, nuėmus apsauginę plėvelę, ir yra saugesnė degiems pagrindams (medienai, šiltinimui) bei vietose, kur atvira liepsna draudžiama.
Kokybiška SBS bituminė danga tarnauja 20–30 metų, priklausomai nuo sluoksnių skaičiaus, membranos klasės ir priežiūros. Vieno sluoksnio sprendimai duoda 15–20 metų, dviejų sluoksnių sistemos – 20–30 metų. Reguliari priežiūra ir laiku atliktas remontas gali šį laiką dar prailginti.
Taip, bituminė danga puikiai tinka saulės elektrinėms, jei tvirtinimo sistema balastinė arba suderinta su danga, kad nepažeistų hidroizoliacijos. Tokiam stogui renkamasi storesnė, atsparesnė membrana, o tvirtinimo mazgai papildomai sandarinami. Detales aptariame saulės elektrinių pagrindo sprendimuose.
Patikėkite dangos pasirinkimą Eurokas specialistams
Teisingai pasirinkta bituminė danga plokštiems stogams – tai pusė sėkmės; antra pusė yra tinkamas jos klojimas. Eurokas parenka ir kloja SBS modifikuotas membranas plokštiems stogams visoje Lietuvoje ir Europoje, dirba su patikrintų gamintojų sistemomis ir suteikia iki 20 metų garantiją. Įvertinsime jūsų stogo konstrukciją, pagrindą ir apkrovas ir pasiūlysime optimalią membranų sistemą su konkrečiais storiais. Peržiūrėkite visas mūsų paslaugas arba susisiekite dėl individualaus pasiūlymo – tel. +370 698 013 23, info@eurokas.lt.
